suvaryti

suvaryti
1 suvarýti tr. 1, 1. SD449, Q656, R, R116, , 152, Sut, N, M, L, LL304, NdŽ varant, genant priversti visus ar daugelį sueiti, subėgti, suskristi į kokią vietą, patalpą ar į būrį: Suvarýk bandą į prievartę, kol pavalgys piemuo J. Suvarýti gyvulius tvartan Rtr. Suvãrai gyvį tvartan LzŽ. Suvãrėm balon karves, te yr lapų, viksvų, stovi i ėda, o mes uogaunam Klt. Liuob į rėtį [bites] suvarýs, uždengs i párneš į aulį Sd. A į avilius spiečius suvarýt – ne jai gildavo, – be jokios baimės Mšk. Mūsų svotulių kiaulės ganyta, kiaulės ganyta, nesuvarýta (d.) Prng. Ir anys visus guotus tenai suvarydavo ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo BB1Moz29,3. Jonas anus visus (velnius) suvãrė į tarbą, užrišo i pakabino ant vinies (ps.) Gd. Jie per daug nusidirbusius galvijus naktyj suvarė, kad prisiėstų K.Donel1. | Kap kartas visos vištos miežiuosnan suvarýtos (suleistos) Dv. | Šaltis visus suvãrė an gryčią Ėr. | prk.: Ūkininkas tuojau suvarydavo į krūvą išsiblaškiusias mintis ir nurimdavo . Žinau pasakų, ale negaliu suvarýt draugėn Prng. Rykštelė protą į galvą suvãro Dkš. | refl. tr. NdŽ: Jos pats (ežys) nubėgo greitai pas kiaules, susivarė į krūvą i parginė namo pas tėvus LMD(Lg). Pietai, susvãrom gyvulius, testa karvės paguli Azr.įvaryti: Bėk, vaikel, greičiau, padėk man kiaulę suvarýt tvartan Antš.refl. tr. įlandinti: Gyvatę butely turiu susivãrius, šnapsiuku užpilta guli Btg.visus ar daugelį (ppr. suimtųjų) prievarta suvesti; priversti, įsakyti sueiti: Mus nakčia griebė, į tokius rūsius buvom suvarýti Graž. Su autumatais suvãro, ir dirbam atapakaliai Šmn. Ejo po butus, visus vyrus sugavo i suvãrė į daržinę . Marios eina ir tokian kampan suvãrė karūminę Drsk. | refl. tr.: Susvãrė daržinėn, išsirinko kur jaunesni [į priverstinius darbus] Vdn.visiems ar daugeliui liepti, paraginti sueiti, sulipti ir pan.: Jau saulelė ažusėdo, mum jau suvãrė tėvai akopuos Skp. Suvãro pulką [mokyklon] – aš su trimi nesustvarkau Drsk. Motriškos nora vyrus į kuknes suvarýti – a tinga, a nora vis į vyrus veizėti Krš. | Amerikas su savo liežuviu kiek vyrų į miškus suvãrė, kiek pražudė! Rdn. | refl. tr.: Tuoj susivaro kuopą Ėr. Vakarais susivarydavo visą šeimyną ir liepdavo dainuoti, o pats lazdele mosuodavo .Stk, Jz visus ar daugelį priversti persikelti kitur gyventi, sukeldinti; (ppr. prievarta) apgyvendinti: Iš vienkiemių kaiman suvãrė Alz. Žmones suvãrė, sugrūdo [į gyvenvietes] ir dabar jie noria, kad žemę imtų Slm. Blogai, ka į tas grupines suvãrė, vėlek statyties kas galia Akm. Ir senelius suvãro prieglaudon ir pensiją pristato Lb.Skp, RdN visus ar daugelį priversti įstoti: Paskiau į kolūkį suvarė visus Kl. Taigi su šautuvais suvãrė [kolūkin] Pnd. Kai kaukozan suvãrė, taigi dagi biedniau buvo, nieko užsidirbt negi galėjom Kpr. Į krūvą kai suvarỹs, iš vieno katilo valgysme (apie kolūkį) Btg. Mūs durnų vaikus suvãrė, o savo turčiai išsiėmė iš karūminės Drsk. 2. visus ar daugelį priversti, liepti (ppr. nuėjus, nuvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Įpuolęs tas klebonas nu suvãrė visus gulti Vkš. Kas suvarìs jaunus darban DrskŽ. Suvarė mumis dobilų pjauti, ten tam dvaruo padėti Žd. Suvarýs an stalo po kelias motriškas pėdų ryšių pjaustyti Krš. 3. vairuojant atgabenti visas ar daug (važiavimo priemonių): Visus kambainus vienan laukelin suvãro Trgn. Kuprių Matas gerai darė, kad padvadų daug suvarė (d.) Nm.suvežti ką: Kol tieką šieną suvãrėm, reikėjo nemaža procės pridėt Vvr. | refl.: Labai puikus šienas susivãrė, bet dar tik pusė Pžrl. 4. NdŽ daug ką sustumti į vieną vietą: Patelai suvaromi į kojų galą dėl šilimos Šts. Sumuštinin suvarýk šienaudamas, kiek čia žolės (nedaug) Klt. Čia kriaušlas suvarýtas, o čia vanduo Jrb. Suvarýsu nūšlavas į kertę Yl. | Visi pirštai suspausti, net ant vienas kito suvaryti, sukumpę ir kampuoti Vd. Atadainuoja pulkas brolelių, suvaris (nupjautus suvers) kvietkus an pradalgėlių LTR(Ds). | prk.: Erzina muni [vaikai], nervas suvãro į kojas – skausta Krš. Gydė nu širdies, suvãrė ligą į inkstus Krš. Par daug [vaistų] užduosi, suvarýs kur tą išgąstį, cypsi Grd. | refl.: Susivaręs rankovėse pamušalas .stumiant suvienodinti padėtį, sulyginti: Gražiai suvaraĩ [kūlius, dengdamas stogą,] ir perverži vytele ir užkiši Alz. Su lentikėms badai badai i suvarái [kūlius] aukštyn Krž. Su lopeta [šiaudų kūlių] drūčgalius suvãro suvãro, kad lygus išeit[ų] dañgtis PnmR.prk. daug (ppr. darbų) sustumti į tą patį laiką: Kaitra suvarė visus darbus į krūvą . | impers.: Jau šiemet darbus ant rudens suvarỹs, sutrauks, kai tokie orai Snt. | refl.: To darbo susivãrė į vieną vietą – koc persiplėšk žmogus Srv. Visi darbai ansyk susivarỹs Gs. 5. gamtos stichijų jėga sunešti, sustumti: Anapus Nemuno suvaryti ledų kalnai LKKIX151. Ledai šitosa dienosa macniai sulaužyti, į didelius kalnus suvaryti ir ant kraštų užmesti Kel1856,43.pučiant suginti (apie vėją): Padabok ant oro ir vėjų, kaip gražų ir čystą padaro jie dangų, pravaro jie debesis ir suvaro vėl į krūvą brš.pučiant sunešti, supustyti: Aštras vėjas pusnis suvãrė Dbč. Sniego suvarytos sieksninės pusnys, o čia jau ir lietus, papūta iš pietų drungnam vėjui M.Katil. Ir sniegas yra vietomis į dides krūvas suvarytas prš. Kalnų kalnai smilčių suvarýti kaip debesiai Grg. Suvãro tokias pusnes, ka nė kojos nėkur iškelti nebgal Vvr. Vėjas, pusnis (sniegas su vėju) – kronus (pusnis) suvãrė Dbč. Suvãro kalną piesko vėjas Rod. 6. sudėti į vietą, sukrauti: Suvãrė kūgiuosna [šiaudus], paliko, pavasarį draskė Dg. Dideli kūgiai suvarýti Gs. Daiktan suvãro tuos akmenis Rod. | Kad vienos rūšies [būtų bulvės], tai kogi – suvareĩ į krūvą Mžš.daug priberti, užberti: Jis tabokai baisiai daug suvãro tos salietros Mžš.supilti: Pelė miežius malė, žvirblys alų darė, o tas garnys ilgaskvernis į bačkas suvarė (d.) Vrn.sumesti: Kiek to maisto suvarýta in duobes Brb. 7. sukišti į ką: Šiurkštus, atlapas megztinis, apdribusios kelnės, suvarytos į aulinius batus, suvelti šviesūs gaurai . Pečių iškūrinam smagiai, žarijas ištraukiam ir tada duoną pečiun suvãrom Alz. Išvemta katės ryzas: surijo, suvãrė žarnõs, paskui išvėmė Aln. | refl. tr.: Užsirišėm kelnes, susivãrėm pinigus ir parvažiavom Slm. | Jonas susvarýdavo kylą i be doktorių Dglš. 8. NdŽ su jėga įsmeigti, įkalti: Akėčios buvo medinės: tokie žabai, vyčių supinta, suvarýta kuoleliai LKT343(Ck). Kuolai buvo suvarýta vienan gale ir kitan Btrm. Pavažion suvarýta stipinai Dv. Kaladkoj suvarýta dvylika ratapėdžių LzŽ. Paėmiau dalgį, užsimojau ir suvariau į žemę V.Bub. Peštuką į šieną teip suvarė, kad nė galo nematyt Paį.įdurti: Tuo suvãrė kiaulei adatą pas ausį – i sveika Jrb.duriant daug suleisti (vaistų): Gal du šimtu adatų suvãrė Krs. Kokia dvidešimt ampuolių suvãrė, i nieko gero Jrb.su jėga giliai įsmeigti, įdurti (ppr. žalojant): Jam į pačius vidurius buvo suvaryti kalavijo ašmens . I peilį suvãro žmoguo, ir apiplėša – tokie laikai Krš. Ragą veršiokas suvãrė kakton, kai girdė Klt. Arklys kad spirs Šešelgai ir suvarė visus dantis į goserę K.Bor. Šuo kad griebė, dantis suvãrė kaip reik į tą ranką Jrb. Kartą nuėjau ant Maulių, gryčioj kaip šoko šuva ir suvãrė iltį Slm. Sumuštas, net groblai jeknosna suvarýta Žl. Nugarokaulį suvãrė viduriuos ir užumušė vietoj Šmn. | Jis kad suvãrė nagus arkliui šnirpšlėsna, tai ir nesusjudino Vlk. | Dvi ar trys kulkos suvaryta galvon . Druska užtaisė šautuvą, užprovijo ir suvãrė užpakalin Krs. Ak, su kokiu malonumu paimtų pistoletą ir suvarytų tam šviesbruviui visą apkabą į vidurius! J.Avyž. | impers.: Da džiaukis, kad vaiku nesuvãrė veidan šukių Slm.refl. tr., intr. [i]leisti įsmigti (rakščiai), įsidurti: Tai susivariaũ pašiną – beveik iki kaulo Užg. | prk.: Su lietsargiu nusleido nuo ketvirto aukšto, kojos šiknon susvãrė (juok.) Vrn. Nešokinėk, o tai susivarýs kojos į užpakalį Vkš.refl. tr., intr. susižeisti, susižaloti: Vyras žandą turėjo susivãręs Kv. Ties krūtine susivãrė su šatrais Ps. 9. įspausti gilyn, įplūkti: Suvãrė žemėsna šieną, nemožna bus išlupt Klt. Driūblė ažeis, sulis, suvarìs žemėsna, i vė vartyk tu jį (šieną) Klt. Pervažiavo žabus traktorium ir suvãrė visus Slm.įmurdyti: Vilkas suvarýta dumblan Švnč. Grumas grumas – ligi kelių į žemę suvãrė (ps.) Pj.suspausti, suslėgti, suminti: Šitaip sumintas [šienas], šitaip suvarýtas, tai kaip laitas galėjo būt Kp. | Nuspirkau vilnų, kaip kiečiausias vailokas suvarýtas (suveltas). – Ne ką veiksi, išsikedensi Žl. | refl.: Susvãro kriūtiniūtė, kai keli vaiką až pažasčių Lb. Andumba [lova], guliu kaip lovy, šienikai susvãro Žl. 10. daug suėsti, sulesti: Karvė daug bulbų suvãrė Dglš. Daug suvãro ir vištos, ale ir nepakeliamos Kpr.Krtn daug sušerti: Suvariaũ visas bulves toms kiauliums Jrb. Suvariaũ kiaulėm viską DrskŽ. | refl.: Pašaras susivãrė Ėr.juok. daug suvalgyti, sukimšti: Šeimyna suvãrė košę Krš. Duonos kepalaitį par dieną ir suvãrėm Lkv. Suvãrė vaikas didžiausį bitą duonos ir da nepriėdė Vvr. Tokį didelį kemersį duonos suvãrė Lkv. Suvarau visą paršiuką LTR(An). | refl.: Sūriai greit susivarìs Ėr. 11. intensyviai ką padaryti, atlikti kokį darbą: A su motoru – dvi valandos, i suvãro (iškulia) Kvr. Storokai suvãrė (suverpė) tuos siūlus Jrb. Tik sienas kai suvãro (pastato), kelia [vainiką] Rk. Paskutiniu laiku statybos medžiaga įvairi: trobesių sienas suvaro iš medžio . Į viršų siauryn siauryn i suvarýdavo (statydami susiaurindavo) į pusę metro pločio tą kaminą Krž. Vainiką pradeda pint iš vidurio ir paskui tik suvãro (susiuva) galuos Ds. Turiu da tris siūles suvarýt par galus to maišo Jrb. Kad suvarýta (išsiuvinėta) tokiu storu siūlu dobilo lapas Rdm. Katras iš dratų ir pina keselį, tai ropelė ir iš dratų suvarýta Slm. Mano viskas šiteip suvarýta (smulkiai, neaiškiai surašyta) – paskui nė pati neįskaitau Smln. Bjauriai suvariau laišką . 12. intensyviai ką darant kuo paversti ar ką pagaminti: Visus medžius suvariau į malkas Bsg. Ar liks grūdų varpose, ar suvarys į pelus, ar nukuls grynai – daug priklausė ir nuo leidėjo M.Katil. Teip apsidirbę žmonės – pelenais suvarýti (gerai išdirbti) laukai Slm. Suvãrė tą sūrį, subrūžino (suskuto peiliu) Db. Įpilk šalto vandens, gal geriau suvarýsiu Trgn. Kai sušalo, negaliu niekaip sviesto suvarýt Rm. Jei paršildysi [grietinę], vel[nia]s paraus, i nieko ten nebsuvarýsi [kastinio] Sd.pakeisti kieno būvį ar būklę: O tas diedas tai storas, sako, suvaraũ (nupeniu) tą diedą Upn. | impers.: Runkelius visai į lapus suvãrė Gs. | refl.: Mėson susvãrius visa (apie storą moterį) Klt. 13. uždirbti: Kaži kokį pelną nesuvarỹs iš to Gs. Mano viskas sutaisyta, suvarýta Jrb. Dvarą suvareĩ! (iron.) Lp. | refl. tr.: Pasiėmę po kelias panašias komisijas susivaro beveik antrą algelę . 14. intensyviai ką darant, kuo paverčiant sugadinti ar sunaikinti: Visą knygą į skiautes suvãrė Žr. Jei ans mun nesakė, tegul perkūnas muni į čeženas suvaro S.Čiurl. Pušelę į šipulius suvãrė Ėr. Suvarysiu visą lempą į šukes, sako senis . Buvęs auskarus nupirkęs brangius, sumušęs, į miltus suvãręs Trk. Per metus visai suvarýta mašinėlė – ir in grebę invairuota, ir in tvorą Prn. Dėjo į medį – i patys ištižo, i mašinelę į krūvą gelžies suvãrė Krš. Mašina nauja, šešių mėnesių neužtekę gumom – suvãrė tuoj Slm. Du langu su visais romais [chuliganai] suvãrė, baisinybes padirbo Krš. Šiaudus suvarýsiam į pelus, teip būs sudžiūvę [javai] Pkl. Jos brukdamos ne tiek ilgai čiupinėdavos aplink saują [linų], bet ir ant pakulas daug suvarýdavo Skrb. Kitą bulbą tik lupynosna suvaraĩ, paki nulupi Klt. Par savaitę marškinius į skūtus suvãrė Krž. Ba kap ažpuls visi vieną, suvarỹs niekuosan LKKXIII131(Grv). Kap negerai išplaksi [dalgį], varonkosa suvarýsi Pst. | [Palaidos karvės] daržus suvãro (ištrypia), medelius nugraužia Alks. Anos (antys) tiek suvãrė (užteršė) ežerą Mlt. | prk.: In skiauterukes [lauko] šniūrai suvarýta (sudalyta), peršokt galė[ja]i Drsk. | refl.: Tos paklotės susvãro (suplyšta, sudyla), ir pataisyt sunku DrskŽ.intensyviai dirbant sutrinti (pūslę, nelygumą ir pan.): Jo rankos pūslėtos, čia ant delnų suvarýti tokie guzai – nuo medžių Jrb. Kokie gi jo grėblių kotai – viso miško medis, pūsles kaipmat suvãro Mžš. | Žiūrėk, kokius tu guzulus suvareĩ verpdama Skr.Šil prk. daug sunaudoti: Kiek tūkstančių suvãrė į tą pirtį Šk. Šitiek malkos suvãrė per metus Lp. Loviam tai kiek suvãro lentų – pastatą (nj.) didelį pastatytų Slm. 15. prk. įstumti į kokią (ppr. blogą) būklę: Per darbymetį suvarėm arklius skūron An. Labai šitas laikas užmarštin suvãrė, jau sena Svn. Smetona ponus prilaikė kiek tik galėjo, žmones visus skolõs suvãrė Rk. Žmonis suvãrė į biednystę Kv. 16. prk. labai nuvarginti; atimti sveikatą, jėgas, išsekinti: Arkliai tiek suvarýti, kad nebepaeina Ėr. Mūsų arklys tai labai suvarýtas su darbais Užp. Varę varę jį darban, tai kad suvãrę… Slm. Matai, kad suvãrė Antaną, kad stovi ir svyruoja Rm. Liga suvãro žmogų Tr. Šitoj koja mane ir suvãrė Mlt. Vieną džiova per metus suvãro, kitas kelis tęsias Ds. Tos vedybos mane añtrosios suvãrė Dbk. Mana buitis suvãrė mane LKKIII182(Arm). Teip jau sudūla žmogus, senatvė suvãro Šmn. | refl.: Atsigãvo, kai nebeina melžtų, buvo susivãrius gatavai Slm. Gyvulys susivaro tuoj bevažiuojant Pn. Ir pati susivãrė su tais kukurūzais Ėr. 17. prk. nugyventi, nuskurdinti: Gaspadoriavo gaspadoriavo, visus galus suvãrė ir paskorė Vrnv. Mum teip suvãrė, kad nieko neturim gatavai Šmn. | refl. NdŽ: Dabar viskas susvãrę, pelno nėr Pg. Teip bet sau gyvendami an tiek susvarýsma, kad ir žemę reiks parduot Vj. Su vaikais jis visai susivãrė Vrn. 18. refl. prk. moraliai smukti: Eik eik, kaimas visai susivãręs, gera i vaga Krš. 19. prk. nugyventi (amžių): Septyniasdešim penkis metus suvariaũ RdN. 20. sulošti: Verčiau suvarykim keletą partijų iš „tūkstančio“ .
◊ gãlą su galù suvarýti išsiversti: Ir ans nebsuvãrė gãlo su galù, nėr iš kur paimti Sd. Tiktai džiaugiaus gãlą su galù suvãręs Trk.
į (ant) bùtelį (buteliñ) suvarýti pragerti: Ką ten – viską į bùtelį suvãrė, nieko nebus gero iš jo Šd. Kolkozą suvãrė an bùtelį Ėr. Jy pati gi porą tūkstančių suvãrė buteliñ Mžš. Visą savo algą buteliñ suvãro Msn.
į dre°ženę suvarýti sumušti: Aš tave į dre°ženę suvarýsiu, t. y. sumušiu JI346.
į duobès suvarýti visus ar daugelį sušaudyti: Prisirašė ve į partiją – suvãrė į duobès Grd.
į gérklę suvarýti pragerti: Vaikų alga iš anksto pasiimta… Viską sau į gerklę suvarai A.Gric.
į kapùs (į kãpą) suvarýti būti visų ar daugelio mirties priežastimi, numarinti: Vaikus pirma tėvų į kapùs suvãrė Grš. Prisiekė padermę jo suvaryti į tėvo kapą ir kraujuose jo išsimaudyti V.Kudir.
į kélmą (kelmañ) suvarýti sutrukdyti augti: Mañ tas [sunkus] darbas kelmañ suvãrė, aš toks mažutis ir palikau Svn.
į klùmpį suvarýti nuginčyti: Mes aną į klùmpį suvãrėm Tl.
į kùprą su(si)varýti
1. padaryti sukumpusį, gunktelėjusį: Kupron suvãrė jau i Ulių, susirietė Klt. Vargas i stiprų kuprõn suvãro Tr. Ilgas amžius ir stipruolį kupron suvaro KrvP(Mrk). Jaunas, o kùpron susvãręs Drsk.
2. nu(si)varginti, už(si)kamuoti: Kupron suvarìs mane visi darbai Aln. Jau jūs visai savo senį kupron suvarýsta Ut. Tu jį (vaiką) kuprẽlėn suvarýsi gindamas (dar labiau stengsis) Ob.
į pãraką (parakañ) suvarýti suniekinti: Jaunikis kai kada esti visai suvaromas parakan ir be niekur nieko dūlina namo .
į pẽlenus (pelenuõs) suvarýti tyčia padegti: Aš taũ pelenuõs suvarýsiu Kvr.
į [óžio] rãgą suvarýti
1. žodžiais nugalėti, nuginčyti: Ką tu gali padaryti šviesaus razumo žmogui: jis visus jus, durnius, į rãgą suvarỹs! Jnšk. Savo priešus, kaip jam atrodė, jis beveik visada suvarydavo į ožio ragą A.Vencl. Tik dabar jis supras, kad turi reikalo su Jono Išminčiaus priešpaskutiniu sūnum, kuris gali patį velnią į ožio ragą suvaryti . Toks, rodos, mokytas, o suvãrė [jį] į óžio rãgą, i gana Šll.
2. nulošti: Ėjom lošt, tai vyrą suvariaũ į óžio rãgą Snt. Suvarìs tave ožio ragan kaip matai Alz.
3. padaryti neturtingą, nuskurdinti: Jį skolinykai suvarė į ožio ragą Vv. Ūkvedžiai mane į ragą suvarys J.Marc.
į óžio rãgą (óžio ragañ) susivarýti nuvargti: Susvariaũ óžio ragañ [nuo sunkių darbų] Dglš. Jau, vaikeli, tu susvarei ožio ragan .
į rankóvę suvarýti nuginčyti: Mandras mandras, o Šarkauskūtis suvarė aną į rankovę kaip matai Šll.
×į rìnkę suvarýti vargo pridaryti: Jei tokie orai bus, juos suvarỹs į rìnkę Snt.
×į ùbagą (ubagañ) suvarýti sugadinti: Pelės mano venterį suvãrė ubagañ (sukapojo) Aln.
į žẽmę (žemýnon, į žemès, žemė́sna) suvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Ko dukterį į žẽmę suvareĩ? Bsg. Nepriėda, nesutelpa visi – visus žydelius į žẽmę suvãrė Yl. Kad daugiau to man nedarytai, ba aš tave žemýnon suvarýsiu Arm. Diena po dienos šliaužia šliaužia žemyn ir žemyn, kol suvarìs žemė́sna (apie senatvę) Žl.
konè į žẽmę suvarýti labai barti, gėdinti: Kai ateidavo senis, tai visus konè į žẽmę suvarýdavo Šk.
kraũją suvarýti į šìrdį (širdiñ) labai sujaudinti, sunervinti: Ypač paskutiniai poniutės žodžiai jos kraują suvarė širdin V.Mont.
šipuliaĩs suvarýti sukirsti kalbantis, nuginčyti: Suvãrėm ją šipuliaĩs Antr.
velnióp suvarýti sugadinti: Ir jiem gyvenimą suvãrė velnióp, ir pačios sau Šmn.
\ varyti; antvaryti; apvaryti; atvaryti; davaryti; įvaryti; išvaryti; nuvaryti; panuvaryti; pavaryti; papavaryti; padvaryti; parvaryti; pervaryti; pievaryti; pravaryti; privaryti; razvaryti; parazvaryti; suvaryti; papasuvaryti; užvaryti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • suvaryti — suvarýti vksm. Vaikùs po pértraukos sunkù suvarýti į klasès …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • suvarinėti — 1 suvarinėti K, J, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; R, MŽ, N 1. Slv, Dg, Krm iter. dem. 1 suvaryti 1: Jis (piemuo) ir dirbo su vyrais, o vakare dar pristatė suvarinėti karvių iš dobilienos M.Katil. [Ganomos] žąsės leka po vieną, ne karvė – nesušauksi; kol anas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suginti — 1 sugiñti, sùgena, sùginė 1. tr. prk. suvaryti: Lietus žmones sugena į pastoges rš. | Liuob sugins suvarys visas sijono kvaldas į pryšakį Sd. 2. tr. pavyti: Jis mane ties liptu sùginė Up. Sugink ripką (suturėk ir atmušk) J.Jabl. 3. tr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užvaryti — 1 užvaryti K, Rtr, OG102, DŽ1, KŽ; SD186,207, SD166, R, R39, MŽ, MŽ53, D.Pošk, Sut, L 1. tr. NdŽ varant, genant priversti patekti ant ko nors ar už ko nors, užginti: Jis nori kiaulę užvaryt ant kelio, o to vis par laukus Upt. Arklys jei sykį par… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papasuvaryti — 1 papasuvaryti (dial.) žr. 1 suvaryti 1: Karves papasuvãrė tvartuosna Dv. varyti; antvaryti; apvaryti; atvaryti; davaryti; įvaryti; išvaryti; nuvaryti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suirti — 3 suìrti, sùiria, suyrė tr. 1. suvaryti irkluojant: Visas valtis suìrti į daiktą Prn. 2. suvaryti, sugrūsti: Suirtos karvės į salą ir ganosi Lzd. 3. prk. šiaip taip padaryti, sulipdyti: Kap matau, jūs tvartą vis tiktai suìrsit Lp. Kluoną šiap …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • supūsti — supū̃sti, sùpučia, sùpūtė 1. intr. Brž pradėti pūsti (apie vėją): Jau ir šaltas vėjas supūtė, ir saulės duktė numetė abrūsą BsPIII20. Tik viesulas ūmai supūtė ir vorą ant žemės nupūtė Blv. Kad supūstų šiauri vėjai, išdraskytų smilčių kalną, kad …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sustumti — sustùmti, sùstumia (sùstuma Dv), sustūmė tr. K, Š, Rtr, NdŽ 1. Q656, N, L stumiant suvaryti į vieną vietą: Ji sustūmė du suolus, pataisė guolį ir užpūtė žiburį V.Bub. Per daug ardus sustūmei – lovos labai mažos Paį. Pečiun sustumtà mėsa būna… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • varyti — 1 varyti, vãro, vãrė 1. tr. SD1120, SD244, H, R, MŽ, Sut, I, KBII176, K, Rtr, Š, KŽ, PnmŽ, Nmč, Lb, Aps, Rk, Skp, Krč, Ps, Žg, Plšk, Klk, Sd, Lnk, Als, Žr, Lk, Vdk versti judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varyt arba gỹt – tai čia tas pats …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kolchozas — kolchõzas dkt. Žmónės bùvo suvarýti į kolchozùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”